atpykšėti — intr. Š ateiti, prisiartinti pykšint: Nor su medine piesta atpykšės – vis tekėsiu: gana mergaut! Ml. pykšėti; atpykšėti; išpykšėti; papykšėti; supykšėti; užpykšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpykšėti — 1. intr. Š išeiti pykšint: Su lazda atšlaiman išpykšėsiu Ml. 2. tr. smarkiai iškoneveikti, išplūsti: Aš jį išpykšėjau po svieto akimu Vrnv. pykšėti; atpykšėti; išpykšėti; papykšėti; supykšėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
supykšėti — intr. supokšėti: Kiek supykšė[jo], i vė nesgirdi Dglš. Kas te durysan supykšė[jo]? Dglš. pykšėti; atpykšėti; išpykšėti; papykšėti; supykšėti; užpykšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užpykšėti — žr. supykšėti: Tik ažpykšė[jo], i nubėgo Dglš. pykšėti; atpykšėti; išpykšėti; papykšėti; supykšėti; užpykšėti … Dictionary of the Lithuanian Language